Kai aš išsidainuosiu, išsigrosiu,
Kuo viskas baigsis? Apskritai, kas spės?
Tik viena aš žinau ir pakartosiu, -
Numirti man tikrai nesinorės!

Prikaustytas sunkių garbės grandinių,
Kurių manieji dantys neįkąs -
Girdžiu, kaip ten prie vartų ąžuolinių
Kauleliais kala apkabą kažkas!

Atsakymo nėra - bet aš žinau, suvokiu,
Kam skambesys grandinių malonus.
Ir pastebiu viršum tvorelės kūjo kotą
Ir išgaląstą pjautuvą į mus.

Aš sidabrinius pavalkus nuplėšiu,
Aukso grandinę - krūminiai įveiks,
Peršoksiu aptvarą sutrypsiu varnalėšą
Ir apsibrozdinęs pabėgsiu su žaibais!