Pirmiausia - buvo Žodis iš ilgesio kančios,
Skausmuose gimė tvėriniai planetos, -
Atsiplėšė didžiuliai gabalai nuo sausumos -
Didžiulės salos veržėsi į niekur..

Klajodamos pasauliais be vėliavų ir laisvos
Per amžinybę metų, per amžius, epochas,
Tos valkatos vienuolės išmoko veidą keisti,
Bet saugojo savy žemyno dvasią ir godas.

Pirmiausia buvo žodis, pritruko žodžių nes,
Žemynan jūrininkai jau laipinos, -
Jie pliuptelėjo prietilčiais į surastas salas
Dėl grožio burlaiviais jas pavadinę.

Patikimiau už mirtį įkibęs krantas stojas, -
Ir salos grįš tikriausiai, atgal vėl susibėgs.
Ten karaliauja jūrų tvarka ypatingoji,
Ten saugoma žemyno įstatymas, garbė.

Už paralelę šitą te mokslas mums atleis,
Išdėstytą teorijos laisvumą.
Ir jei pirmiausia Žodis buvo žemėj, apskritai, -
Be abejo, tas žodis buvo - “jūra”!