Praris neutralūs mus vandenys platūs Mes spjausim į orą ir vėl pusė metų Jei kas - mus išgelbės lokatorių akys - Mūs bėdą iškauks. Išgelbėkit mūs sielas! Mes dūstame ir kliedim, Išgelbėkit, skubėkit! Išgirskit mums! Išgirskite mus žemėj Iš dugno okeano! SOS silpsta, siaubas skelia, Dvasią perpus. Ir plyšta aortos. Į viršų - nedrįsk! Dešinėj palei bortą, kairėj palei šoną, Ir taką prie kojų užstoja ir stojas Raguota mirtis. Išgelbėkit mūs sielas! Mes dūstame ir kliedim, Išgelbėkit, skubėkit! Išgirskit mus! Išgirskite mus žemėj Iš dugno okeano! SOS silpsta, siaubas skelia, Dvasią perpus. Koks laisvas pasaulis plačiuos vandenuos! Nušokę nuo proto, lauke minų šokam! - Isterijas baigt! - Kapitonas pamoko, - Krante bus bėdos... Išgelbėkit mūs sielas! Mes dūstame ir kliedim, Išgelbėkit, skubėkit! Išgirskit mus! Išgirskite mus žemėj Iš dugno okeano! SOS silpsta, siaubas skelia, Dvasią perpus. Išnirsim su saule. Įsakymas va! Numirt vos pražydus geriau jau iš ryto, Ženklų nepalikus, už nieką... už dyką! Atminkit bent kas... Išgelbėkit mūs sielas! Mes dūstame ir kliedim, Išgelbėkit, skubėkit! Išgirskit mus! Išgirskite mus žemėj Iš dugno okeano! SOS silpsta, siaubas skelia, Dvasią perpus. Išnirom, kaip tarta, o roda kokia? Statyklos užverstos ir nervai užverda. Kančia liko toly, sugrįžom namolio, ir traukiam prie molo Torpedų dvasia! Išgelbėkit mūs sielas! Mes dūstame ir kliedim, Išgelbėkit, skubėkit! Išgirskit mus! Išgirskite mus žemėj Iš dugno okeano! SOS silpsta, siaubas skelia, Dvasią perpus.
© Irena Aršauskienė. Vertimas, 2002