Čia jums ne laukymė, ne klimatas jos - Lavinos čia darda viena po kitos, Ir griaudi griūtis akmenų po griūties, - Galėtum pakeisti, skardį apeit, Bet sielą vilioja klastingi keliai Ir jį, lyg kare, - pavojingą renkies. Kas čia neužkops, nesurizikuos - Savęs išbandyti skardinguos keliuos, Nors ten apačioj, nuo dangaus ir skabytų žvaigždes: Ir kiek besistengtų - žemėj vis tiek, Per visą gyvenimą jis pasieks Grožybių, stebuklų tokių dešimtosios dalies. Čia rožių nėra ir juostų juodų Ir į memorialą nepanašus, Tau amžiną atilsį čia dovanojęs akmuo, - Ugnim amžinąja šviesoje dienų Tik žėri viršūnė smaragdo ledu - Viršūnė, kurion nepasisekė visgi įkopt. Teplepa ir tauškia - tolyn nuo kalbų, Beprasme mirtim-nieks nesiruošia žūt! Ir vis tik geriau, nei sušalti arba prasigert... Komfortą pamynę, ateis čia kiti Kur rizika tyko - darbai dideli, - Praeis maršrutu ligi šiolei nežinomu dar. Stati skardžio siena... Žiopsot nebandyk! Pagaut lengvą pergalę čia - nesivilk - Kalnuose tavęs neapsaugos akmuo nei uola, - Čia lemia tik raumenys rankų tvirti, Tik draugo ranka ir kabliai įkirsti - Ir virvę sunarpliotą suveržia mūsų malda. Mes kertam pakopas, atgal kelio nėr, - Nuo įtampos keliai mums ima drebėt... Širdis iš krūtinės plasnoja viršūnėn pati. Pasaulis - ant delno - laimingas gėries Pavydo kartėlis kertelėj širdies Tik tiems, kam kalnai ir viršūnės kol kas - ateity.
© Irena Aršauskienė. Vertimas, 2003
© Viktoras Pustovojus. Performance, ?