Tiek dūmų, kad veidrodžiuos tuščia ir pilka
Veidų nematyt nei šalia nei stikluos,
O poros, supuodamos šoky pailso -
Bet aš neišeisiu, nebaigęs dainos.
Sugrota gaida paskutinio motyvo,
Užgęso putojęs bokaluose vynas.
Nutrūko kalba vos pradėta išsyk -
Aš savo bokalą geriu tylomis...
Negrįžta jau pusmetis saulė... Įšąlo,
Užtroško mūs sielos po ledo pluta -
Ir niekas sutrupinti ledo negali
Aš veltui šaukiuos atminties - ji šalta.
Sugrota gaida paskutinio motyvo,
Užgęso putojęs bokaluose vynas,
Nutrūko kalba vos pradėta išsyk, -
Aš savo bokalą geriu tylomis
Orkestras, pavargęs nuo tono nuklysta
Ir spaudžiasi ratas grandinės gyvos...
Ramybės! Man reikia šypsotis išnykstant,
Bet aš neišeisiu, nebaigęs dainuot...
Sugrota gaida paskutinio motyvo,
Užgęso putojęs bokaluose vynas...
Išsiviepė veidrodžių blankūs stiklai,
O gal man bokalą paleist šipuliais?
|