Apačioje ir iš viršaus man - ledas, Lediniame urve aš kankinuos, - Pramušti viršų? Eketę išgręžus Išplaukt ir laukti vizos - dovanos? Luite viršum manęs! Meldžiu, suaižėk! Aš prakaito artojas arime. Iš senų posmų, šipulių ir aido Surinksiu laivą ir sugrįšiu pas tave. Keturiasdešimt du, - priskaičiavau sau. Dvylika metų Dievo ir Tavo globos. Turiu ką sudainuoti aš Aukščiausiam, Ir pasiaiškint, kai prieš Jį reiks stot.
© Irena Aršauskienė. Vertimas, 2000