Mielasis Vania, aš žingsniuoju po Paryžių, Spoksau į žmones, gatves jo dryžas, Užsirašau, garsus fiksuoju, pasižymiu, Išleisiu knygą prisiminimų. Aš apie tai, kad, Vania, Vania, mes abu Paryžiuj Taip reikalingi - kaip pirty ližės! Čia emigrantai - gyvas nesusipratimas, Nors jau antra karta gyvena. Jie keičia pavardes, kitoniškai vadinas Ir tu jiems, Vania, būtumei Vannja. Dėl to, kad, Vania, mes Paryžiuj reikalingi Kaip pirtyje - vagono lingės! Ir pats užpainiojau čia prancūzaitę jaukią, Pjerai, Žerarai tarp manų draugų, - Aš jau suspėjau, Vania, - nusispjauti Nuo Eifelio ant paryžiečių atvangių! Aš apie tai, kad, Vania, Vania, mes abu Paryžiuj Taip reikalingi - kaip pirty ližės! Kaip braunamės į gilumą planetos, Pralauždami nusibrėžtas ribas, - Plika akim matyt viešajam tualete - Ant sienų - užrašas rusų kalba! Dėl to, kad, Vania, mes Paryžiuj reikalingi Kaip pirtyje - vagono lingės!
© Irena Aršauskienė. Vertimas, 2007
© Viktoras Pustovojus. Performance, ?