Sunkūs žingsniai nakty, kaip aliarmas, pavojaus signalas, -
Reiškia laikas pakilt, atsisveikint be žodžių ir mums, -
Nešienautu lauku, nepramintu taku nušuoliavo,
Nužvangėjo žirgai, nuskraidino jojikų pulkus.

Mūsų laikmetis kitas, šaunus tik ir vėl - suvilioti
Paskui laimę šuoliuojam patrakę ristūno balne,
Mes prarandam geriausius draugus į gadynę besotę
Įsikinkę, nematom, kad draugo šalia nebėra.

Dar ilgai žiburiai - mumyse degs gaisrais ir vaidensis
Girgždesys sunkių batų, kaip pranašas, naktį sudrums.
Nors naujus žaidimus žais vaikai, karo prieskonis ženkliai
Ir ilgai žmones skaldys į svetimus mums ir savus.

O kada nugarmės, nuaidės ir nurims paverkšlenimai,
O žirgai mus skraidinę ir nešę žabokles paleis,
Ir kada mūs merginos pakeis lauko formą suknelėmis,
Nepamiršt praradimų radimų svarbos, nepamint, neatleist!