Įsipjovė saulėtekis man į akis, Į stebuklą sezamas atvėrė duris, - Lyg iš niekur išniro samdyti šaukliai, Kai pakilo nuo merdinčios upės žiogai, - Ir paleido į darbą rankas nejuokais! Jūs priglūdot prie žemės, prikandot iltis, Vėliavėles įveikę ir tie - gulomis, Išgulėtas duobes po pilvais jausdami Net ir kulką paleistą pralenkti galį, - Kaip pavargėliai bailūs nuščiuvot, silpni. Negirdėjau, kad sektųs gyventi vilkams, Mes vieni į gyvybę įkibę. O mirtis plačiai žiojasi čia kiekvienam - Dantyse jos tiesa ir galybė. Priešui vyptelsime šypsenėle vilkų, - Kol šunims neprimuilinti ūsai, - O sniege tatuiruotė, rašyta krauju Liks ir rėks:Mes vilkais - nebebūsim! Vis pilvais šliaužėm mes, kaip šuneliai kalti, - Akyse - nustebimas, kaklai iškelti: Kas tą kerštą sumanė? Už ką, o, dangau, Kas tau protą sumaišė norėčiau paklaust? - Metaliniai žiogai pliekė vis atkakliau. Ligi kaulų mus permerkė švino lietus, - Tirpo sniegas nuo kraujo ir meldė paklust, - Tokį siaubą sumanė žmogus. Niekada Nepakiltų žudynėms Kūrėjo ranka, - Skrist - skrajūnams, o bėgti - bėgliams, - planeta! Tu prie mano gaujos netinki, - dūlink lauk! Sėkmei ženklo lygybės nedėsim! - Mes vilkai - mus lemtis susiras ir priglaus, Kai pabrukę jūs uodegas dvėsit! Priešui vyptelsim taip, kad nukirs šypsena Juos maitinusią giesmę paklusnią. Liks ir rėks išvedžiota sniege kruvina Tatuiruotė: Vilkais nebebūsim! Reikia sprukti miškan - kuo toliau, kuo giliau! Reikia bėgti - į bėgantį taikyt sunkiau! Neškit kailį tuoj pat ir mažus šuniukus, - Aš skaičiuoju nukautus, gyvuosius šaukiu, Aš blaškaus taikiny pagiringų šaulių. O gyvieji pritilo anapus, toli, - Ką tu vienas, Žmogau, čia nuveikti gali? Jau ir akys ne tos, ir jausmai svetimi... Kur jūs broliai laukiniai, kur, ištikimi?! Kur jūs protėviai mano, ugnies akimi?! ...Gyvenu ir toliau aš žvėrių giminėj, Tiktai šūkiai ir pravardės - kitos, - Net ir šunys, medžioklės laimikis, ir jie Kitados iš vilkų išsirito! Viepias mano burna be dantų, - šitiek jų, - Ir teliko - pagelto nuo triūso... Tirpsta parašas sniege, rašytas krauju - Tatuiruotė: Vilku nebebūsiu!
© Irena Aršauskienė. Vertimas, 2008