Ir kaip man skrist lėktuvais nebijoti,
Jeigu kaip adata E.B.Izotov
Be gailesčio, o gal su juo -
- Ech varge, varge, sako, - bado, -
- Net gi pas mus, čia neseniai Čikagoj,
Katastrofa įvyko - oho ho!

Bent šniurkštelėtų susipratęs - broliai,
Nėra tarnų, kaip vienas mes - kartu!
Ir aš toks pasišventęs, toks šaunuolis, -
Dėl bendro reikalo bet ką, bet kur!

Aš jau linksmas - pakvieski ir vesk, -
Jau galiu kaip styga kilt trapu, -
Mankštinaus dar ant žemės, - save
Susivaržęs, - suveržęs diržu!

Bet ačiū Dievui, neskrendame, laukiam,
Stumdomės, stumiam oro uosto laiką taupų, -
Broliuojamės su tokiais pat - viens du...
Mes geriame septintą,
Kad tūpt mums neužginta,
Ir kad nutūpsime visi kartu.

Restorane išsinešimui - nedalina,
Čia nėr’ garsiakalbio, palaima, ko daugiau?
Įlėkęs šveicorius, kad riktels: ”Kas į Vilnių?
- Ramiai, vyručiai, - gerkite toliau!”

Skrydis man, kaip akmuo po kaklu,
Nei pavalgyt, rūkyt, nei išgert, -
O saugos sumetimais - koktu, -
Privalau pats save prisegt!

Kaip proto prošvaistė čia - automatas stovi,
Kvailai šypsausi jam atsilapojęs, -
O jis, kad šnipštels man tokius žodžius, brolyti,
Čia Eiske - europietiškai,
Švariai - neįtikėtina:
Gaji laisvės kalba - ką besakysi!

Apie pusiaudienį draugužis prašviesėjo:
Miliciją šokdina: - Nebelauks! -
IL-18 - kos varžtus iščiupinėjęs,
Jis reikalauja parašiuto tučtuojau!

Aš bandau jį patikint: Paš’,
Paša Pašenka, broli, prašau...
Parašiuto nereiks mums, - dievaž,
Kai įkalsim po vieną viršaus!

Jis mums paaiškino, kad jam kartot neverta, -
Diržu neprisisegęs skrido vieną kartą...
Sprogimas nei iš šio, o jis - ramus:
Žodžio nepralemenęs -
Užsisegė liemenę
Ir nusileido į gėlyną prie namų.

Nuo pasakojimo mes visi apsvaigę,
O kas čia darosi? - Praleidom pro ausis, -
Skrydžiai už paskutines dvi savaites
Į gruodžio trisdešimt ketvirtą nukelti.

Ko kremtuos, ko sukuos iš peties,
Kaip svarbiausias pasaulio asmuo, -
Jei prispaus kas ore, koks Čie Pie, -
Nusileisiu ant lietpalčio... op!

Drumstai imu suvokti kažką blogą,
Kad lietpalčio aš neturiu nei kokio...
Ach, Katia, Katia, - tu kalta pati, -
Mačiau tik dvi kaimynės
Rezges pasikabino, -
O rezgės - orą leidžia, supranti?

Gal skelbia mano reisą? Nesigirdi...
Net ir norėdamas, jei mano...jau tas pats.
“Piliečiai! Jūsų lapkritinis skrydis
Į gegužę nukeltas pakol kas.”

Ko aš muistaus? Beirutas - ramus, -
Jo piliečiai - ėriukai šlapi, -
Teroristai tikrai neprasmuks, -
Lig pavasario trukdžiai ištirps.

Nors įrašysite į idiotų būrį
Vis tiek skraidysiu. Oro uostai turi
Taisyklę - tik “Ate...” ir jau danguj!
O čia - atšauktas reisas,
Dar pasėdėsi Eiske
Pratempsi dieną kitą kaip žmogus!

Mes gėrėm punšą, užkanda klaikia - barrr..., -
Berods kalakutiena, - tik oda!
Į lauką lekiam paeiliui dabar...
Ir šviečia “TU” mums gruodžio danguje.

Mano draugas prisiekė šventai,
Kad nei vieno poste nepaliks!
- Kas gi čia? - klausia jis, - kaip gi taip?
Niekur neskrenda mūsų šalis?!”

O ten toli, į Krasnojarsko pusę
Nesusikrimtę, nesulaukę mūsų,
Susėdę ant grindų, tualete,
Trečia para jau geria
Nauji šampaną gerą:
Naujieji Metai geria už save!

O čia... Senieji alų pasimaišę
Kad truktų burbulai, - saugiau be jų...
Aerouoste sėdi - jau savaitė
Ir laukia nesulaukia vis Naujų...

Į Chabarovską reiso nebus,
Ten lėktuvas įsėdo giliai, -
Tik dėl jo, palydėjęs senus,
Mūsų miestas Naujų neįleis