Palaiminga švara, mus palaiminki, - Dieve, siųski maudynes šventas. Parankiniai tavi nirs į vandenis, Nepamiršę pagarbint tavęs. Gyvu vandeniu piktžaizdes plausime, Opas, bjaurastį srovės išneš. Savo kūnus lyg pelkes nusausinę, Vėl pirmagimiais jausimės mes. Pranašystės ir godos būrėjų, Abuojumas ir ginčų seka, Su garu šaus iš porų, kaip strėlės, Šaus kaip šauna nuo karščio kulka. Išgaruos tave slėgusios mintys, Ten aukštai nuvilnys su garu, - Paskui jas tau nereikia pakilti, Tu sugrįši į žemę švarus. Neskubėk po dušu lįst pirmasis, O maudynės - ne dušas, žinok, - Privalai išvalyt savo dvasią Visą dvoką išgarint iš jos. Čia nuogalių nėra nei sarmatos, Kad ranka arba koja kreiva, Kaip leidimas į Rojų - tu basas, Nuogutėlė esybė tava. Nusimeski dar prieangy rūbą Ir pamiršk ką vilkėjai išsyk, - Vanta pliekia krūtinę ir nugarą, Nesigūžki ir nesivaržyk! Čia lygybė, pekla ir brolybė, Karštis smaugia ir vienija mus - Puikiai karštį atlaikę, sulyginti Mes alsuojame laisvės garu. Tai varyk ligi kelių į garą, Krikšto apeigą šventą kartok, - Tegul sielą palaima išvalo, O žiaurumą išplukdo vanduo! Palaiminga švara, mus palaiminki, - Dieve, siųski maudynes šventas. Parankiniai tavi nirs į vandenis, Nepamiršę pagarbint tavęs.
© Irena Aršauskienė. Vertimas, 2009