Jetojmė n' hapėsirėn qė tė mbyt.
Pėrpiqu qė ta shtypėsh, shpėrthen qelbi.
Ulėrimė vdekjeje nxjerr ēdo fyt
Qė nga lart nė krye dhe mileti.
Kurbanet, qė kėnduan prindrit tanė,
Kurbane, qė s' i shmangu dot asnjė,
Njė damkė mu nė shpirtin tonė lanė,
Na lanė pa llogjikė e pa zė.
|