M. Shemjakinit - mikut dhe vėllaut
Mė shtiren minj, feēka dhe shejtanė. Unė
I dėboj ata, tek shaj, rrėnkoj me mund,
Po nvend tė tyre verbėrsin shoh nė punė,
Tek pėshpėrin: dalja - nė tė ditės fund
Tek vera! Dhe prān shtyrja nė turmė!
Vegimet zhduken, zemrėn dhe barkushet kund
Braktisin, dhe shkrin korrac e plumbtė!"
Unė - sėrish - unė, tash mė besoni, unė
Pak pavdekėsi kėmbim ju lyp, nė mund -
Xhade, njė shok, njė kalė, kamzhik tė tund,
Ju lyp pėrvujtė, nėn shenjė tė lamtumirės:
Nėse jo mua, ju Zotin kijni tutė,
Mos qani fill, nė emėr tė Mėshirės!
* * *
Nderoj Faustin, a Dorjan Grejin vallė,
Po shpirtin djallit njė thua nuk ia fal!
Ēi gjet ciganet me mua tė qesin fall?
Ata dhe vdekjen mė caktuan gjallė...
Ti kėtė datė, o pėrėndi, fiksoje, -
Mos shėno nė kalendar, bėj kujdes
Nė grimė tė mbrame merre e ndryshoje
Qė korbat mos krrokasin, qė mos pres
Tė qengjave blegėrimėn gjithė ankesė,
Qė njerėzit nė hije mos zgėrdheshėn.
Prej sosh tė gjithė, o perėndi, mė mbro,
Sa mė parė, se kėtė shpirt ato
Me frikė e me dyshime ma molepsėn!
...Pak pavdekėsi kėmbim ju lyp, nė mund -
Xhade, njė shok, njė kalė, kamzhik tė tund,
Ju lyp pėrvujtė, nėn shenjė tė lamtumirės:
Nėse jo mua, ju Zotin kijni tutė,
Mos qani fill, nė emėr tė Mėshirės!
|