Smilkyk! Nagi, niekines mintis savas smilkyk! Kūrenk! Nagi, man juodai pirtelę iškūrenk! Verkšlenk! Paskandinsi tu mane vis tiek verkšlenk! Kūrenk! Tik pirtelę man kaip reikiant iškūrenk! Ach, šiandieną aš iškęsiu, atsitiesiu! Tik abejoju, kad prašviesėsiu! Nesnausk! Kieno marškinius gavai man lig juosmens? Kūrenk! Nusišveisiu aš lig blizgesio šiandien! Šlakstyk! Nors pirtelė jau aprūkus aklinai! Kūrenk! Ar girdi? Kūrenk pirtelę man juodai! Ach, šiandieną aš iškęsiu, atsitiesiu! Tik abejoju, kad prašviesėsiu! Stauk, rėk! Kai žaliukai, kaip skalikai spaus kampan. Tylėk! Pagirios seniai pasibaigė jau man. Kentėk! Tu pati paikai taip pardavei mane! Kūrenk! Kaip šunytis būsiu aš švarus anksti ryte! Ach, šiandien aš iškentėsiu, atsitiesiu! Tik abejoju, kad prašviesėsiu! Papirk! Iš sargybinių kažką papirk - kaip nors! Kūrenk! Tu juodai kūrenk pirtelę lig aušros! Verkšlenk! Paskandinsi tu mane vis tiek, - verkšlenk!.. Kūrenk! Tą pirtelę man kaip norint, iškūrenk! Ach, šiandien aš iškentėsiu, atsitiesiu! Tik abejoju, kad prašviesėsiu!
© Irena Aršauskienė. Vertimas, 2003