Kaip akmuo man po kaklu smaugiasi dvejonė
Ir kodėl kiekvienas žodis tarsi peilis raižo?
Paprasčiausia - netoliese taboras čigonų
Aitrina man sielą vakarais jie.

Aidi topolių stygom daina.
Lia lia lia lia. Lia lia lia lia!
Skamba žemė sulig gitara.
Lia lia lia lia. Lia lia lia lia!

Pasivogsiu naktį sau, paskandinsiu gėlą, -
Stepėj plaikstosi laužai, jų liepsna vilioja.
Sudraskysiu į skutus, ech, marškinius ir sielą, -
Tiktai man padėkite, čigonai!

Prasigersiu šiandien, dievaži!
Lia lia lia lia, lia lia lia lia!
Tegul šėlsta čigonė graži,
Lia lia lia lia. Lia lia lia lia!

Snūduriuojančius jausmus - stygos žadins staigiai,
Kerpėti buities kampai - virs gėlių vazonais!
Žmonės man geri atleis, o blogi - teteisia, -
Pasiliksiu aš pas jus, čigonai!

Lauk nelaukusi, kilpa, manęs!
Lia lia lia lia, lia lia. Lia lia lia lia!
Lietumi krisk ant pievų, daina!
Lia lia lia lia, lia lia! Lia lia lia lia!