Iš jėgų - visų sausgyslių - raunu,
Bet ir šiandien kaip vakar-tas pats:
Mus apsupo, apsupo iš naujo -
Šauniai retina mūsų gretas!

Ten muškietų eilė iš po eglių
Ir medžiotojų galvos tiktai.
O sniege griūna, raičiojas, kelias
Gyvu taikiniu virtę vilkai.

Vilkų medžioklė! Į vilkus - ugnis ir šūviai, -
Krinta grobuonys - jų vedliai senieji ir vaikai!
Kriokia varovai, lig koktumo loja šunys, -
Kraujuoja sniegas, žydi - skiautės raudonai.

Su vilkais visiškai nesiskaito,
Rankos jėgeriams nesudrebės!
Vėliavėlėmis laisvę apkaišę,
Žudo taikliai visus iš eilės.

Tik vilkai nesulaužo tradicijų, -
Kūdikystėj - šuneliais aklais, -
Mes prie vilkės papilvės prilipom
Ir lig šiol jos negalim paleist..

Vilkų medžioklė! Į vilkus ugnis ir šūviai, -
Krinta grobuonys-ir vedliai senieji ir vaikai, -
Kriokia varovai, lig koktumo loja šunys,
Kraujuoja sniegas, žydi - skiautės raudonai.

Mūs žandikauliai sunkūs ir kojos, -
Tai kodėl gi, vedly, atsakyk, -
Taip nuolankiai save paaukojam
Ir nebandom per užtvaras lipt?!

Ar vilkai nepaklūsti nemoka?
Laikas išmušė - reikia skubėt:
Tas, kuriam aš buvau paaukotas,
Šypsos man prie dvivamzdžio skylės.

Vilkų medžioklė! Į vilkus nukreiptos ugnys -
Krinta grobuonys, - jų vedliai senieji ir vaikai!
Kriokia varovai, lig koktumo loja šunys,
Kraujuoja sniegas, žydi-skiautės raudonai.

Iš palaimos šventosios ištrukęs
Už ribos. O, gyvenime, tu!
Tu - vienintelis žemės stebuklas,
Sau į nugarą šaukiant girdžiu.

Iš jėgų - visų sausgyslių raunu,
Tiktai šiandien - ne taip, kaip visi,
Nors apsupo, surišo iš naujo,
Bet paliko veikėjai pliki!

Vilkų medžioklė! Į vilkus ugnis ir - šūviai!
Krinta grobuonys, - jų vedliai senieji ir vaikai!
Kriokia varovai, nuo lojimo springsta šunys,
Kraujuoja sniegas, žydi skiautės raudonai.