Čia jums ne laukymė, ne klimatas jos -
Lavinos čia darda viena po kitos,
Ir griaudi griūtis akmenų po griūties, -
Galėtum pakeisti, skardį apeit,
Bet sielą vilioja klastingi keliai
Ir jį, lyg kare, - pavojingą renkies.

Kas čia neužkops, nesurizikuos -
Savęs išbandyti skardinguos keliuos,
Nors ten apačioj, nuo dangaus ir skabytų žvaigždes:
Ir kiek besistengtų - žemėj vis tiek,
Per visą gyvenimą jis pasieks
Grožybių, stebuklų tokių dešimtosios dalies.

Čia rožių nėra ir juostų juodų
Ir į memorialą nepanašus,
Tau amžiną atilsį čia dovanojęs akmuo, -
Ugnim amžinąja šviesoje dienų
Tik žėri viršūnė smaragdo ledu -
Viršūnė, kurion nepasisekė visgi įkopt.

Teplepa ir tauškia - tolyn nuo kalbų,
Beprasme mirtim-nieks nesiruošia žūt!
Ir vis tik geriau, nei sušalti arba prasigert...
Komfortą pamynę, ateis čia kiti
Kur rizika tyko - darbai dideli, -
Praeis maršrutu ligi šiolei nežinomu dar.

Stati skardžio siena... Žiopsot nebandyk!
Pagaut lengvą pergalę čia - nesivilk -
Kalnuose tavęs neapsaugos akmuo nei uola, -
Čia lemia tik raumenys rankų tvirti,
Tik draugo ranka ir kabliai įkirsti -
Ir virvę sunarpliotą suveržia mūsų malda.

Mes kertam pakopas, atgal kelio nėr, -
Nuo įtampos keliai mums ima drebėt...
Širdis iš krūtinės plasnoja viršūnėn pati.
Pasaulis - ant delno - laimingas gėries
Pavydo kartėlis kertelėj širdies
Tik tiems, kam kalnai ir viršūnės kol kas - ateity.