Apkurtau nuo delnų - pastuksenimų,
Apakau nuo solisčių žavių, -
Šitiek metų kenčiau nuo simfonijų,
Imituotojų paukščių balsų.

Pro mane daugel kart atsijotas
Lėkė sielosna garsas švarus, -
Stop! Štai tas, - iš kurio aš tikiuosi,
Dėl kurio didžią kančią nešu.

Į mane varvėjo mėnuliu,
Kažkas rėkė apie tylumą balsu.
Vienas pjūklu grojo - kaklą dilino,
Aš aktyvinau, aktyvinau, aktyvinau...

“Žemutiniuos” garsuos - embrionas,
“Aukštutiniuose” - peilio ašmuo..
Jis parodys ką sugeba žmonės, -
Bet ir aš sublizgėsiu kažkuo!

Jis dainuoja kietai, kiek pridusęs,
Jis - pavargęs karys parade.
Tįsta man mano kaklas standusis.
Spindi prakaitas auksu veide.

Į mane varvėjo mėnuliu,
Kažkas rėkė apie tylumą balsu.
Vienas pjūklu grojo - kaklą dilino,
Aš aktyvinau, aktyvinau, aktyvinau...

Tik staiga: “Atsipeikėki”. - Salėj -
“Ką dainuoji?! Sustok, pavargai...”
Hibridu - sentimentas apsalęs...
Pasakykit, kad baigtų jisai!..”

Viskas veltui - stebuklų nebūna, -
Aš svyruoju, aš stoviu vos vos...
Kaip balzamą jis lieja kartumą
Man į gerklę - arba ant galvos.

Į mane varvėjo mėnuliu,
Kažkas rėkė apie tylumą balsu.
Vienas pjūklu grojo - kaklą dilino,
Aš aktyvinau, aktyvinau aktyvinau...

Jūs mane viskuo kaltinti galit,
Kuo turėčiau aš kaltint save:
Kai kentėdamas - stiprinau melą,
Nes profesija mano tokia.

Aš dejuoju, dinamika spengia, -
Jis man gerklę užspaudė ranka.
Numarino, nusuko man sprandą
Ir išmainė mane į kažką...

Į mane varvėjo mėnuliu,
Kažkas rėkė apie tylumą balsu.
Vienas pjūklu grojo - kaklą dilino,
Aš aktyvinau, aktyvinau aktyvinau...

Tas kažkas - iškentės, pasisavins,
Mano kaklas standus-jam tarnaus.
Mus kas kartą pakeičia į savą,
Kad galėtų meluoti toliau.

...Įklote kits prie kito gulėjom, -
Stiprintuvai abu - viename.
Ir išsakė jis man, išklegėjo,
Koks laimingas, pakeitęs mane.