Skardžio linkui, ties bedugne, ties jos praraja giliausia,
Aš pliekiu žirgus savuosius, prieš kelionę juos pakaustau, -
Tik kažko krūtinė plyšta, springstu vėju. oro - trūksta,
Nuojauta vidinė kužda, kad negrįšiu! Kad pražūsiu!

Tad sulėtinkite žingsnį, tad sulėtinkite!
Neklausykit bizūno kalbos!
Bet gi žirgai manieji - pragaištis vėtyta mėtyta,
Jei staiga jie sustos, nepabaigsiu dainos!

Girdyt žirgus vedu Nepabaigsiu dainų -
Dar šiek tiek pastovėsiu ant ašmenų!

Dingsiu aš. Tarsi šapelį neš nuo delno uraganas,
Ankstų rytą šmėstels rogės horizonte kaip miražas.
Tad sulėtinkite žingsnį, jeigu mylit, jeigu menat,
Kad dar niekas nesugrįžo iš kelionės, kurion nešat!

Tad sulėtinkite žingsnį, tad sulėtinkite!
Tegul zvimbia botagas ore.
Bet gi žirgai manieji - pragaištis vėtyta mėtyta,
Jei gyventi gana - tegul skamba daina!

Girdyt žirgus vedu, Nepabaigsiu dainų -
Dar šiek tiek pastovėsiu ant ašmenų!

Mes suspėjom. Pas Aukščiausią į svečius nieks nevėluoja.
Ko gi angelai iš tolo taip piktais balsais dainuoja?
Ar paklydėlis varpelis beraudodamas nuleipo?!
Ar tai aš šaukiu: “Sustokit”? Kiek tik mano gerklos laiko?

Tad sulėtinkite žingsnį, tad sulėtinkite!
Aš maldauju ne skrist, o šuoliuot!
Bet gi žirgai - Dievo duoti vėtyti mėtyti, -
Negyvent nebijau, tik bijau - nedainuot!

Girdyt žirgus vedu Nepabaigsiu dainų -
Dar šiek tiek pastovėsiu ant ašmenų!