Lydos žvakės ir teška
Ant parketo grindų,
Epoletų sidabras
Lietumi nuo pečių.

Lyg agonijoj kliedi
Baltas vynas stikle, -
Kas jau buvo - prabėgo, prabėgo...
Kas dar bus - nežinia.

Pajautoj priešmirtinėj
Briedis neatsigrįš, -
Kol išdidžią krūtinę
Kulkų salvė pavys...

Į nekaltą gyvūną
Nusitaiko šaulys, -
Kas jau buvo - pražūna, pražūna, -
Bet ateina kiti...

Kas ten - piktas nedoras,
Nesuvokęs kodėl
Į vakarį raudoną
Pagaląs ietis vėl... -

O melodijų jūroj,
Vis nata ta pati...
Kas jau buvo - pražuvo... suguro...
Bet kažkas ateity...