Pavardžių aš turėjau - be skaičiaus,
Ir turėjau aibes pasų, -
Mane dievino šimtas mergaičių,
Priešų tiek, kad skaičiuoti baisu..
Bet aš nesigriaužiu!

Kiek tik aš besistengčiau,
Kiek tik ko aš betrokščiau.
Su kažkuo susiremti,
Aš vis tiek sugalvočiau.

Mano kelias toks tolimas, ilgas,
Nusipelniau šlovės, dievaži,
Paskutinėje laikraščio skilty,
Nieks nekrologo man nerašys.
Bet aš nesigriaužiu!

Kiek tik aš besistengčiau,
Kaip ir ką beplanuoju, -
Aš vis tiek prasigerčiau, -
Su pirmu sutiktuoju.

Aš tikėjau į šviesą - kas kartą
Net tarybų tauta, - pavyzdys, -
Tik skvere, prie Petrovskije vartų
Nieks paminklo man nepastatys.
Bet aš nesigriaužiu!

Kiek tik aš besistengsiu,
Kiek tik aš besiirsiu, -
Aš vis tiek prasigersiu
Aš vis tiek nusirisiu...

Parašiau aš dainų apie dramą,
Ir vagišių lemtis - dainose, -
Mano vardo nerasit reklamoj
Ar estrados žvaigždžių sąraše.
Bet aš nesigriaužiu!

Kiek tik aš besistengčiau,
Kiek tik ko aš besiekčiau,
Vis tik - būsiu susemtas
Ir laiku atsėdėsiu...

Sako, viskas nurims, atsijosim, -
Reikia mesti man gert, pagaliau.
Ant monetų nekals mano profilio
Vietoj herbo tėvynės, žinau.
Bet aš nesigriaužiu!

Tai dėl ko man taip krimstis?
Tai dėl ko aukštyn veržtis?
Aš dilemą įminsiu, -
Tiktai reikia - išgerti.