Tiek dūmų, kad veidrodžiuos tuščia ir pilka
Veidų nematyt nei šalia nei stikluos,
O poros, supuodamos šoky pailso -
Bet aš neišeisiu, nebaigęs dainos.
Sugrota gaida paskutinio
motyvo,
Užgęso putojęs bokaluose
vynas.
Nutrūko kalba vos pradėta
išsyk -
Aš savo bokalą geriu
tylomis...
Negrįžta jau pusmetis saulė... Įšąlo,
Užtroško mūs sielos po ledo pluta -
Ir niekas sutrupinti ledo negali
Aš veltui šaukiuos atminties - ji šalta.
Sugrota gaida paskutinio
motyvo,
Užgęso putojęs bokaluose
vynas,
Nutrūko kalba vos pradėta
išsyk, -
Aš savo bokalą geriu
tylomis
Orkestras, pavargęs nuo tono nuklysta
Ir spaudžiasi ratas grandinės gyvos...
Ramybės! Man reikia šypsotis išnykstant,
Bet aš neišeisiu, nebaigęs dainuot...
Sugrota gaida paskutinio
motyvo,
Užgęso putojęs bokaluose
vynas...
Išsiviepė veidrodžių blankūs
stiklai,
O gal man bokalą paleist
šipuliais?
|