Klaida begėdė
Laimę suėdė!
Jo šypsenėlė -
Pilnos taurės dugne.
Puta užgeso,
Viešai ir drąsiai,
Neatsiprašęs,
paliko jis mane.

Krištolas skamba,
Bokalai brangūs,
Lemtis - į ranką,
Kaip prakilni dama.
Žybčiojo tirštas vynas,
Tuščia širdis krūtinėj, -
Juokiasi smuikas iš manęs.

Žaidžiau su likimu
Ir pirmąkart - jaučiu!
nukrito laimės gabalas ir man.
Sapne godojo mirksnį - jis
Žavusis stebukladarys -
ir įsistiklino ryškia šviesa langan.

Klaida ir vėlei
Laimę suvėlė, -
Mūsų draugystė
Gęsta be aistros.
Šaltis įsiuto,
Pūgą įsuko,
Užpūtė žvakę
Tavo šypsenos.

Krištolas skundžias,
Taurėj pagunda -
Viešai išslydo
jis iš sapnų...
vynas tirštėjo,
ašaras liejau,
Pritarė smuikas - unisonu...