Jei bemiegė naktis tave slegia akla
Suklupai nuo bedugnės per žingsnį, -
Nesislėpk, netylėk - prisišauk lig manęs! -
Aš išgirsiu ir balsą pažinsiu!

Jei krūtinėj kulka, tu ražienoj guli -
Pakentėk! Aš skubu, kojos nuovargio skrydy nežino!
Mes sugrįšim, kur gydo vaistažolių tvaikas beržyną, -
Tiktai tu nenumirk, tiktai kraują taupyk!

Jei ant žirgo eiklaus, - atšuoliuok, atsitiesk -
Žirgas ras tiesų kelią pas draugą.
Gyvybingais šaltiniais tas kraštas skardės, -
Tavo žaizdą išgydys, užtrauks ją!

Kur gi tu? Ar konvojaus globoj, ar kely?
Kurioj sankirtoj, sankryžoj klaidžioji vienas?
Pavargai, pailsai - paklaidino pušų trys kamienai?
Ar sugrįžt atgalios kelio rast negali?

Čia švarybė tokia! Iš po sniego versmė
Ir gražiau, patikėk, nebebus jau!
Gėlės, krūmai ir medžiai čia niekieno, bet -
Panorėjus, jie gali būt mūsų!

Jei sunku, jei brendi ligi kelių purve,
Ašmenim akmenų, vandenyje šaltam šaltutėliam...
Apdulkėjęs, apdegęs ugny ar nugairintas vėjų...
Norint koks, - parsigauk, tik paršliaužk pas mane!