Argi uždaras ratas mus suveržė taip,
Kad stebuklas tegali padėti?
Šitą dieną man krito iš rankų daiktai,
Dužo indai, grindų nepalietę...

Aš prašau, neskubėk, dar palauk, -
Visam laikui išvykt. Stenkis grįžti!
Ne, - nereikia taip staigiai bokalų suglaust, -
Sudaužysi!

Jau prašvito! Taip aišku: išeisi rasa,
Aš matau. Ir kitaip - nebebus jau.
Visuomet ilgų bėgių ir kelio gale
Sėkmės paukščiai lizdus ima sukti.

Aš prašau-neskubėk! Dar palauk, -
Visam laikui išvykt, - stenkis grįžti...
Ne! Nereikia, - taip staigiai bokalų suglaust, -
Sudaužysi!

Nesudeginsiu laivo, liks tiltai sveiki, -
Su kantrybe tad neprasilenksiu!
Taip norėčiau, kad čia, ne svetur, ne toli
Įkvėpimas tavasis gyventų...

Aš prašau, neskubėk, dar palauk, -
Visam laikui išvykt, - stenkis grįžti
Ne, nereikia taip staigiai bokalų suglaust, -
Sudaužysi!