M.Šemiakinui - mano draugui ir broliui
Sapnuojas žiurkės man, velniai straubliniai. Aš Vaitodamas, keiksmais varau šalin... Išnyra vietoj jų - vyno gamintojas Ir sako: “Vakarop bus išeitis. Dar vyno! Ir išnyks ta kamšatis, Ištirps vaiduokliai. O širdis ir prieširdžiai Maudę nustos. Ir keiksmą - ištirpdys.” Aš - vėlei aš. Jūs tikit padorumą, tad Nedaug prašau dėl savo nemarumo aš, - Drobės plačios, draugo, žirgo trakte.. Nulenkit galvas susitaikstyme, Ir gedulingoj eisenoj, kai laidosim mane, Prašau neverkit, vardan, Širdingumo!
* * *
Skaitau aš Faustą, ar D.Grėjų, ar ten dar ką, - Bet gi Šėtonui - sielą, - niekada! Kodėl čigonės į akis man darkos, a? Ko rūpinas mano mirties data... Apsaugok Viešpatie, nuo datos tos mane, Ją savo kalendoriuje - praleisk, Ar paskutiniu momentu - pakeisk, Kad aš nelaukčiau, varnai nepleventų, Kad avinėliai gailiai nemekentų, Kad žmonės nekrizentų minioje. Nuo jų visų mane apgink, o Dieve, Die, Greičiau, nes mano sielą jie Dvejonėm ir baubais storai nusėjo! ...Nedaug prašau dėl savo nemarumo aš, - Drobės plačios, draugo, žirgo trakte.. Nulenkit galvas susitaikstyme, Ir gedulingoj eisenoj, kai laidosim mane, Prašau neverkit, vardan, Širdingumo!
© Irena Aršauskienė. Vertimas, 2003