Slenka juosta ruda ir aš slystu,
Gal tai - sapnas gražus, kaip suprast...
Patalynė sumaigyta šlykščiai
Šitam gumule baigės liepsna.

Paprasčiausia - sudegusi žvakė...
Drebulys, lipnus prakaitas tik,
Tik sapne man kalbi, kaip patrakus,
Tik sapne tvieskia ryški ugnis!

Aš pervargęs, aš sau - kanibalas,
Kuris sugeba ėsti save.
Griaužiu savo rankas, kaip šakalas,
Tai yra. Ir tai - viskas, yra!

Pakeisti širdį - seniai ne naujiena,
Tad išplėškit aortą ir man.
O gal siųsti velniop savo gėlą...
Na, atplėškit mane nuo savęs!

Kelias švytintis, juokas ir mįslė -
Blyškus laikmetis ir pilkuma.
Ligi dugno išsiurbtas likimas,
Kas atleidžia, to baust ne valia!