variacijos čigoniška tema
Aš ėjau, bridau ir miniau vis pėdon - pėda, -
Jausdamas-kvėpuoju ir gražėju...
Tik staiga - toks alinantis liūdesys, gėla,
Kaklą veržt gyvatiškai pradėjo!

Aš žinoti nežinojau nieko apie ją, -
Miestus keisdamas. O ji: “Ilgėjaus!..”
Kaip dabar? Ir kas dabar? Su kuo, kada?
Nejučia aš būsiu prasidėjęs...

Vienas sau žingsniuot, kaip ten bebūtų - dar galiu, -
Sau teisėjas, ponas ar dykūnas.
Į pakinktus įsikinkęs - vietoje eiklių...
Išore - ramus. Viduj - klastūnas.

Nešmeižiu, kaip-pavojinga erkė sau, -
Įsisiurbęs, už pečių sučiupęs,
Čaižau pats save rimbu, plaku save, kratau.
Priešpriešos jokios negali būti.

Būki dovana, lemtie, arba man parsiduok! -
Duoklę tau mokėsiu ligi karsto.
Liūdesy, gėla mana, o bjaurastie ligos,
Ach, kokia tu gyvybinga kartais!

Paryčiui - nei ženklo, norint plak, talžyk rimbu, -
Žiū! - nakty prie šono šonu šliesies:
Nors naktelę pramiegok tu su kažkuo... kitu, -
Niekšu liksiu, bet nepavydėsiu!