Stačia galva - į tylą,
Nepakeliu akių.
Kas buvo tik juokingo -
Save aš raminu.

Ir daktarams nesitiki:
"Iš sykio? Tiek šimtų?.."
Nuo juoko ar iš išgąsčio,
Kaip epušė drebu?

Dabar aš - jūroj lašas,
Aš - nebyliam kine.
Užtrenktos durys prašos
Šaipytis iš savęs.

Prisiminimai plakasi,
Kaip tumulas uodų.
Lyg hemorojum gąsdintų,
Aš tiek juokais leipstu!

Vaizdai tirštėti ima,
Baugina formatu, -
Aš ten, už jų - maudimas,
Iš maudulio leipstu.

Nemiegu. Kam miegot, sakyk?
Sveikata... Dieve, duok!
Tik tas nedoras juokas. Jis
Kažką prisivilios...

Chalatas pasiražė
Sparnais kojų gale...
- Ko juokiatės? - chalatas
Prakalbino mane...

Ir viepiasi pasąmonė,
Krentu į guolį aš!
Paini kilmė juokavimų, -
Manosios - nesuprast.

Gyvastis - abėcėlė, -
Artėju prie "t"... "u"...
Išeisiu vasarėlę
Avietiniu fraku.

Bet dar pasilaikysiu aš,
Man liko raidė "ja"...
Kažką dar pašokdinsiu aš,
Suspaudęs kumštyje.

Ir juokiasi chalatas
Avietinės spalvos, -
Palikę kyšius, frakai
Jau atgulė kapuos.

Juokiuos, nes plikas - kabinu
Nuogaliams ant ausų.
Jeigu jums pykta ar skaudu,
Nekaltas aš esu!

Palata man - ne kliūtis,
Ir pagirios - niekai.
Kvatokliu mėgau būti
Aš visada, už tai...

Mūs laikrodžiai tikseno vis...
Ir žvangčiojo - tik-tak...
Jūs tik slapčia kikenote,
O aš - gerkle visa!