Gyvenau baltam pasauly
Trečią dešimtį po saule -
vis pamokomas,
Nedūmojau, bet ne kvailas,
Upė plukdė, mano laivą
laisvės nuokalne.

Na, ir sekasi, galvoju,
Valtis plaukia neirkluojant -
rankos ilsisi -
Tumulai uodų, ir erkių
Siurbė kraują, kūną darkė, -
bet neįveikė.

Krante šūkaujant girdėjau -
Plaukia gelbėt geradėjai -
geradariai.
Jų pagalba man - kaip jungas
Aš gulėjau atsijungęs -
kaip nuo maro.

Krustels posūky nuo irklo,
Tėkš veidan srovė įnirtus -
vėl išlyginu,
Numetu batus - aunuosi,
Vandeny savim gėriuosi -
neatsižaviu.

Priartėjęs krantas tolsta
Šiltas midus gerklę glosto -
kyla ūpas vis,
Taip po vieno kito lašo
Žagteliu - ant valties krašto -
senė supasi.

Kol stebėjaus kas įvyko,
Rūkas tirštas - migla krito -
nenukrėsti jos.
Senė didelė kaliausė
Sukikeno man į ausį -
sukta bestija.

Aš šaukiu - tyla grėsminga,
Nerimas beveidis sminga -
siela stojasi.
Net nuo vėjo mane supa,
“Kas čia?” - Klausiu atsisukęs: -
Nedalia sunki.

- Baik žegnotis, melsti Dievą,
Nepadės malda - bedieviui, -
Dievo motina:
Kas irkluot, vairuot nustoja -
Tą pagauna Nelaboji -
tai - įrodyta.

Ligi dusulio nutukus
Ta bjaurybė laužia, sukas,
kelmus išverčia.
Ieškau aš patamsy kelio
Pakilnot bijau taurellę,
net apytuščią.

Priekyje staiga man vėpso
Dar viena Kreiva nevėkšla -
braukia ašarą.
Nusispjaut, kad ji Kreivoji,
Kreivarankė, kreivakojė -
betik pažada.

Aš iš baimės - jai ant kupros.
O Kreivosios kojos suktos -
ratais mėto ją.
Aš kritau, šliaužiau, voliojaus,
O dvi senės tos kvatojosi -
begėdiškai.

Kaip išlikti - išgyventi,
Kilt virš properšos - išvengti
neapykantos.
Paklausyk, gudri senoji,
Aš ištiesinsiu tau kojas, -
tik palik mane.

Nelaboji motinėle,
Ar tu ieškai stiklinėlėj -
tiesos gydančios?
Tau sunku, tau svoris kenkia
Dešimtim stiklinių lenki -
išsigydysi.

Ir prie butelio prilipo
Dvi bedantės maukė midų -
girtos šlaistėsi.
Aš slėpiaus, kad neužkluptų
Atbulas bridau už kupstų -
palei šlaitą vis!

O prie kranto valtis spaudžias -
Užu kerplėšos nesnaudžia -
kaip laukinės.
Vejasi mane ir staugia
Lemtys dvi netikros draugės -
du Likimai.

Pasroviui arba prieš srovę,
Kaip beprotis nesilioviau
gilint vagą.
Nedalia sunki - Kreivoji
Abi gėrė ir kvailiojo,
kol prasmego!