Būdrauju, pranašiškas sapnas lanko, Ryju piliulę, dar manau numigt, - Burnoj apkarsta - koktus šleikštulys!.. Organizacijos, instancijos įmantrios Man karą, aiškiai, paskelbė išsyk Už tylą, sudrumstą ne tik pas mus, - Keliu aš visą kraštą dainomis, - Esu styga, - ne stipinas į lanką. Už tai, kas net sapnuos vietos neranda, - Už tai, kad užsienis mano dainų nevengia, - Transliuoja mano įrašus senus, Su atsiprašymais prieš mano asmens rangą, - - Mes patys, gal be teisės.. iš tiesų... Už ką gi dar? Už žmoną? Ir už ją, - Ar negalėjau vesti Rusijos pilietę? O kapšalin veržiuosi aš veržte, - Labai nenoriu su visais - dugne. Kad parašiau ne vieną dainą, ne Apie fašistus, sumuštus suriestus, Apie eilinį, kuris dzote drėbso, O apie karą - anei bū nei me... Kad pavogiau mėnulį aš iš jų Ir dar kažką pavogti ketinu. Taip, išmonių ir prasimanymų sukrėstas, Nemiegu aš. O kaip bluostą sudėti? Neprasigersiu. Kryžiaus ženklu aš Po pažadu padėt tiesiu rankas, Ir prieš save šventai pasižadėsiu Ne vieną posmą dar išrėks dvasia, Prakeiksiu posmuose kažką, žinau. Bet lig juosmens nulenkti galvą dar suspėsiu Prieš tuos, kurie įrašė man naktis bemieges! Ir karčią dalią - negaliu aš jų apgaut.
© Irena Aršauskienė. Vertimas, 2002