Mielasis Vania, aš žingsniuoju po Paryžių,
Spoksau į žmones, gatves jo dryžas,
Užsirašau, garsus fiksuoju, pasižymiu,
Išleisiu knygą prisiminimų.

Aš apie tai, kad, Vania, Vania, mes abu Paryžiuj
Taip reikalingi - kaip pirty ližės!

Čia emigrantai - gyvas nesusipratimas,
Nors jau antra karta gyvena.
Jie keičia pavardes, kitoniškai vadinas
Ir tu jiems, Vania, būtumei Vannja.

Dėl to, kad, Vania, mes Paryžiuj reikalingi
Kaip pirtyje - vagono lingės!

Ir pats užpainiojau čia prancūzaitę jaukią,
Pjerai, Žerarai tarp manų draugų, -
Aš jau suspėjau, Vania, - nusispjauti
Nuo Eifelio ant paryžiečių atvangių!

Aš apie tai, kad, Vania, Vania, mes abu Paryžiuj
Taip reikalingi - kaip pirty ližės!

Kaip braunamės į gilumą planetos,
Pralauždami nusibrėžtas ribas, -
Plika akim matyt viešajam tualete -
Ant sienų - užrašas rusų kalba!

Dėl to, kad, Vania, mes Paryžiuj reikalingi
Kaip pirtyje - vagono lingės!