Marinai
Jeigu jūrų turtų caras - aš, -
Tiktai riktelk: “Kibirkštį pagauk!”
Aš abu pasaulius iš savęs
Ligi jūros dugno tėkšiu Tau!

Jai ant kalno gryno krištolo namai,
Kaip šunelis prie grandinės augčiau aš.
O! Šaltinių sidabriniai virpuliai,
Saulės blizgesio nuauksinti!

Jeigu vėl aš plikas, kaip šuva, -
Vėjas švilpauja kampuos namų -
Palaikyki, Viešpatie, mane
Ir gyvenimo netrumpink tu.

Jai ant kalno gryno krištolo namai,
Kaip šunelis prie grandinės augčiau aš.
O! Šaltinio sidabriniai virpuliai,
Saulės blizgesio nuauksinti!

Nei viena niekad tau neprilygs,
Norint bausk mane, be teismo nušauk!
Pažiūrėk, kaip aš gėriuos Tavimi, -
Rafaelio Madoną matau.

Jai ant kalno gryno krištolo namai,
Kaip šunelis prie grandinės augčiau aš.
O! Šaltinių sidabriniai virpuliai
Saulės blizgesio nuauksinti!