Išgėrėme visai nedaug, kaip Dievą myliu, nemeluoju,
Sakyk, Serioža, stovėk ant kojų!
Ir jei degtinė būtų ne iš pjuvenų ir ne pilstukas, -
Tai ką mums reikštų tas buteliukas?

...Mes antrą gėrėme šešėly, prie suolelio,
Bet tai tebuvo - pirmi žiedeliai,
Po to skverely, kur vaikų darželis, po grybukais,
Po to..atbukom, - juosta nutruko.

Aš gėriau ant “tuščių”, nevalgęs, iš stiklinės,
Tyras kaip stiklas, tai yra - stiklinis, -
O kai milicija staiga išniro iš už kampo -
Mes po septintą stiklinę lenkėm...

Mes trečią prievarta nusitempėme į bromą,
Nepaskaičiavom, čia pat pašonėj..., -
Sudaužėm draugui akinius, bet rėmai liko,
Portveino gaila, - tokie dalykai.

O draugas pirmas ėmė aiškinti: nurimkit,
Nesišakokit ir susiimkit,
Aš sutikau ir susiimt, ir išsivaikščiot...
Ir išsivaikščiojau po visą aikštę...

O jeigu aš kažką iškeikiau - tai nubauskit,
Tik abejoju... Seriožos klauskit.
Na, pargriuvau kažko man kojos susipynė,
Tada - paleidau kakarinę.

Dabar, - be protokolo, pora žodžių pasakysiu, -
Ko moko mus šeimoj arba mokykloj?
Kad tokius - pats gyvenimas išdrožia...
Ir mes tuo tikim, sakyk, Serioža!

Ryte pabus ir pasakys jis šviesiai tiesiai,
Tegul mus baudžia, tegul mus teisia...
Todėl paleiskit - kam čia jums vazotis?
Jeigu gyvenimas - patsai pamokys?

Jūs nežiūrėkit, kad Serioža trypčioja, kaip lapas,
Jis viską girdi ir viską mato...
O jeigu tyli, tai žinokit - jaudinasi baisiai
Taip prašviesėjo jo proto vaisiai.

Neuždarykite, namuos vaikučiai verkia.
Jam reik į dešinę, o man - į kairę.
Norint - tas pats - autobusai nebekursuoja...
Metro uždarė, taksi nestoja.

Ir vis tik malonu, kad mus čia gerbia
Žiūrėk pristato, guldo atsargiai,
Ryte pakels ne kažin koks gaidys ankstyvas,
Kaip tikrą žmogų - seržantas gyvas.

Vos ne su muzika palydi mus kaip žmones...
Burną užčiaupęs, smigsiu ant šono, -
Gyvenimo keliai mūs sunkūs ir vingiuoti,
Ach varge, varge, reikia miegoti.