Kas nutiko? Šaukia čia visi? Ko paniuro treneris staiga, - Aštuoni - keturiasdešimt trys, - Ach tiesa, - vėl peržengta riba. Ką gi tenka ligi dugno ją išgert, Nuodų taurę vietoj prizo ją imu, - Ir peržengęs ribą vieną kart - Kengūra sukiojuos tarp žmonių.
       
Kas nutiko? Šaukia čia visi? Konkurentas ėmė klykt staiga, - Aštuoni ir šešiasdešimt trys, Nors - tiesa, - vėl peržengta riba. Ką daryti? Ko man griebtis, kaltint ką? Jei ribų nepripažįsta prigimtis, - Paaukosiu negrui taurę-prizą tą, - Kengūra - žmogum te jį vadins.
       
Kas nutiko? Plėšosi visi? Klykia stadionas, tribūna... Aštuoni-devyniasdešimt trys, - Ach, ir vėl gi - peržengta riba. Man patarkite, padėkite visi, - Ką daryti - mano prizas negrui teks, - Kai ribas visas nutrins ir sunaikins, - Tą Ameriką per niek pralenksiu aš.
       
Kas nutiko? Ir kodėl tylu? Komentatorius - solidžiai nekalbus, - Aštuoni - penki, - kaip turi būt... Nepaliestos atžymos ribų.        
       
© Irena Aršauskienė. Vertimas, 2004