Nusileidžiame mes nuo kalnų į gatves -
Gyvu šurmuliu miestą užlietą.
Nugalėti kalnai pasilieka tenai
Ir širdis alkana ten aukštai kalnuose pasilieka.

Ach, nurimkit, seniai sau įrodžiau -
Kam beprasmiškai ginčytis - veik, -
Mus vilioja ir aitrina godžiai
Tos viršūnės, kur dar nebuvai.

Kas paliks vienas čia, kai bėda įsivels?
Kas užspaus delnais šauksmą neramų?
Ir sugrįžtame mes - nuo kalnų į gatves -
Ką daryt? Ir Dievai nusileisdavo kartais į Žemę.

Ach, nurimkit, seniai sau įrodžiau -
Kam beprasmiškai ginčytis - veik, -
Mus vilioja ir aitrina godžiai
Tos viršūnės, kur dar nebuvai.

Kiek vilčių, kiek dainų nuaidėjo kalnais
Mus jų aidas pavys ir prašys pasilikti.
Bet sugrįžtame mes suvisam, laikinai -
Kažkada mes privalome, turim sugrįžti.

Ach, nurimkit, seniai sau įrodžiau -
Kam beprasmiškai ginčytis - veik, -
Mus vilioja ir aitrina godžiai
Tos viršūnės, kur dar nebuvai.