Michailui Šemiakinui, - kurio draugu būt man teko laimė
Kai užbėgsi į kavinę-barą,
Dvasią nuraminti,
Miška, prie alaus bokalo,
Vovką prisiminki!
A...a...ir nusikeik triaukščiu,
Susimušk, jei knieti, -
Tik ir vėl - broliu pašauki, -
Neišsižadėki!
Kvaksi, bamba moteriškė
(Reikia man to vargo!) -
Pamąstyk, broleli Miška:
Kaip ir kur dabar jis
O M. Šemiakinas bus visada! Jis be pagiežos
Įsipaišė į France labai gerai!
Kokios nuostabios aguonos buvo, kokios šviežios -
Išburkavo iš jų mirtį daktarai.
Miška, mielas mano broli, Miška,
Te griausmai grūmos!
Pagyvensim, pamatysi -
Po-žy-viom!
|