Michailui Šemiakinui, - kurio
draugu būt man teko laimė
Kai užbėgsi į kavinę-barą, Dvasią nuraminti, Miška, prie alaus bokalo, Vovką prisiminki! A...a...ir nusikeik triaukščiu, Susimušk, jei knieti, - Tik ir vėl - broliu pašauki, - Neišsižadėki! Kvaksi, bamba moteriškė (Reikia man to vargo!) - Pamąstyk, broleli Miška: Kaip ir kur dabar jis O M. Šemiakinas bus visada! Jis be pagiežos Įsipaišė į France labai gerai! Kokios nuostabios aguonos buvo, kokios šviežios - Išburkavo iš jų mirtį daktarai. Miška, mielas mano broli, Miška, Te griausmai grūmos! Pagyvensim, pamatysi - Po-žy-viom!
© Irena Aršauskienė. Vertimas, 2007