Viskas kaip kadais - Kaip anais laikais, - Sumanei žengti prieš, Po žibintu supies! Jeigu vogti bandei, Reiškia sėdai už tai. Jei žinojai perdaug, - Tai nuspręsta nušaut! Aš maniau, kad ilgam nematysiu, negrįšiu Prie stovyklų meniu, - Bet ir vėl patekau į išplaukusį miestą neryškų Lyg žmonių - be žmonių. Slenka minios žmonių ar šešėliai jų blankūs Svetimi ir akli. Aš žvelgiau į pajuodusius veidus taip ženkliai Kad pažint negali... Viskas kaip kadais, Kaip anais laikais, - Jei į šviesą žengei, Suliepsnojai, dingai! Jeigu vogti bandei, - Reiškia sėdai už tai, Jei žinojai per daug - Tai nuspręsta - nušaut. Veltui aš savo dalią keiksnojau ne kartą Dėl bėdos - dėl vargios? Ir kodėl taip veržiausi į laisvę, už vartų Iš stovyklos saugios? Slenka minios žmonių ar šešėliai jų blankūs Svetimi ir akli. Aš žvelgiau į pajuodusius veidus taip ženkliai Kad pažint negali...
© Irena Aršauskienė. Vertimas, 2008