Viskas kaip kadais -
Kaip anais laikais, -
Sumanei žengti prieš,
Po žibintu supies!
Jeigu vogti bandei,
Reiškia sėdai už tai.
Jei žinojai perdaug, -
Tai nuspręsta nušaut!
Aš maniau, kad ilgam nematysiu, negrįšiu
Prie stovyklų meniu, -
Bet ir vėl patekau į išplaukusį miestą neryškų
Lyg žmonių - be žmonių.
Slenka minios žmonių ar šešėliai jų blankūs
Svetimi ir akli.
Aš žvelgiau į pajuodusius veidus taip ženkliai
Kad pažint negali...
Viskas kaip kadais,
Kaip anais laikais, -
Jei į šviesą žengei,
Suliepsnojai, dingai!
Jeigu vogti bandei, -
Reiškia sėdai už tai,
Jei žinojai per daug -
Tai nuspręsta - nušaut.
Veltui aš savo dalią keiksnojau ne kartą
Dėl bėdos - dėl vargios?
Ir kodėl taip veržiausi į laisvę, už vartų
Iš stovyklos saugios?
Slenka minios žmonių ar šešėliai jų blankūs
Svetimi ir akli.
Aš žvelgiau į pajuodusius veidus taip ženkliai
Kad pažint negali...
|