Mes dar gyvename kažkaip
Mūsų nejaudina seniai
Švilpukai garvežių stoty
Laivai išplaukiantys toli.
Mes jau dugne, gal dar pakilt?
Apsidairyti kas aplink?
Aplink... tik mėšlo vabalai,
Paviršiaus drumzlino purslai.

O nutikimai pralekia kaip kulkos, -
Patrakusios, vėluojančios ir aklos,
Kažkas tik bando rizikuoti, burtis
Ir jau kapuos - garbė kitam ant laktos.

O mes nepatikėjome,
Lyg tyčia nusisukom
Nuo įmintų trofėjų
Į dešinę pasukom.

Šioje bėdoje, sumaišty
Mes jau seniai esam kreivi,
Nuolankūs lankstomės, žemi
Lyg batų raištį rišdami.
Į tolį veržiamės klausyt,
Ką šviesūs protai pasakys,
Ką tarp eilučių jie užspaus
Ant amžinųjų sau tik sau.

O nutikimai pralekia kaip kulkos, -
Patrakusios, vėluojančios ir aklos,
Kažkas tik bando rizikuoti, burtis
Ir jau kapuos - garbė kitam ant laktos.

O mes nepatikėjome,
Lyg tyčia nusisukom
Nuo įmintų trofėjų
Į dešinę pasukom.

Smaugia troškimas būt aukštai,
Kur godos nardo atvirai, -
Jos tokios lengvos iš tiesų
Vilioja kilti virš dausų.
Troškimas toks aptemdė mus
Ir galimybes ir jausmus, -
Vakar apgirtę laisve mes,
Kremtame liekanas saldžias.

O nutikimai pralekia kaip kulkos, -
Patrakusios, vėluojančios ir aklos,
Kažkas tik bando rizikuoti, burtis
Ir jau kapuos - garbė kitam ant laktos.

O mes nepatikėjome,
Lyg tyčia nusisukom
Nuo įmintų trofėjų
Į dešinę pasukom.

Mes laužėm užraktus velniop,
Siaubingai šaukdami „Valio!“
Naikinome maro duris
Ir sienas, rizikavom vis.
Mes ne girti - blaivūs iš ties
Praeitį kertam iš peties!
Ją kertam vargana ranka,
Pavargusia ir nekokia...

O nutikimai pralekia kaip kulkos, -
Patrakusios, vėluojančios ir aklos,
Kažkas tik bando rizikuoti, burtis
Ir jau kapuos - garbė kitam ant laktos.

O mes nepatikėjome,
Lyg tyčia nusisukom
Nuo įmintų trofėjų
Į dešinę pasukom.

Nuversti kalną nuo pečių,
Apkaltint Dievą - malonu.
Pamoti drebančia ranka,
Kad peilio nerasta delne.
Baimės nei išgąsčio nejaust, -
Nes į beginklį gal nešaus.
Taip mes atbukom nuo rūdžių,
Nuo psichologijos žalčių.

O nutikimai pralekia kaip kulkos, -
Patrakusios, vėluojančios ir aklos,
Kažkas tik bando rizikuoti, burtis
Ir jau kapuos - garbė kitam ant laktos.

O mes nepatikėjome,
Lyg tyčia nusisukom
Nuo įmintų trofėjų
Į dešinę pasukom.