Mes dar gyvename kažkaip Mūsų nejaudina seniai Švilpukai garvežių stoty Laivai išplaukiantys toli. Mes jau dugne, gal dar pakilt? Apsidairyti kas aplink? Aplink... tik mėšlo vabalai, Paviršiaus drumzlino purslai. O nutikimai pralekia kaip kulkos, - Patrakusios, vėluojančios ir aklos, Kažkas tik bando rizikuoti, burtis Ir jau kapuos - garbė kitam ant laktos. O mes nepatikėjome, Lyg tyčia nusisukom Nuo įmintų trofėjų Į dešinę pasukom. Šioje bėdoje, sumaišty Mes jau seniai esam kreivi, Nuolankūs lankstomės, žemi Lyg batų raištį rišdami. Į tolį veržiamės klausyt, Ką šviesūs protai pasakys, Ką tarp eilučių jie užspaus Ant amžinųjų sau tik sau. O nutikimai pralekia kaip kulkos, - Patrakusios, vėluojančios ir aklos, Kažkas tik bando rizikuoti, burtis Ir jau kapuos - garbė kitam ant laktos. O mes nepatikėjome, Lyg tyčia nusisukom Nuo įmintų trofėjų Į dešinę pasukom. Smaugia troškimas būt aukštai, Kur godos nardo atvirai, - Jos tokios lengvos iš tiesų Vilioja kilti virš dausų. Troškimas toks aptemdė mus Ir galimybes ir jausmus, - Vakar apgirtę laisve mes, Kremtame liekanas saldžias. O nutikimai pralekia kaip kulkos, - Patrakusios, vėluojančios ir aklos, Kažkas tik bando rizikuoti, burtis Ir jau kapuos - garbė kitam ant laktos. O mes nepatikėjome, Lyg tyčia nusisukom Nuo įmintų trofėjų Į dešinę pasukom. Mes laužėm užraktus velniop, Siaubingai šaukdami „Valio!“ Naikinome maro duris Ir sienas, rizikavom vis. Mes ne girti - blaivūs iš ties Praeitį kertam iš peties! Ją kertam vargana ranka, Pavargusia ir nekokia... O nutikimai pralekia kaip kulkos, - Patrakusios, vėluojančios ir aklos, Kažkas tik bando rizikuoti, burtis Ir jau kapuos - garbė kitam ant laktos. O mes nepatikėjome, Lyg tyčia nusisukom Nuo įmintų trofėjų Į dešinę pasukom. Nuversti kalną nuo pečių, Apkaltint Dievą - malonu. Pamoti drebančia ranka, Kad peilio nerasta delne. Baimės nei išgąsčio nejaust, - Nes į beginklį gal nešaus. Taip mes atbukom nuo rūdžių, Nuo psichologijos žalčių. O nutikimai pralekia kaip kulkos, - Patrakusios, vėluojančios ir aklos, Kažkas tik bando rizikuoti, burtis Ir jau kapuos - garbė kitam ant laktos. O mes nepatikėjome, Lyg tyčia nusisukom Nuo įmintų trofėjų Į dešinę pasukom.
© Irena Aršauskienė. Vertimas, 2020