Miškas baigės, būsime tučtuojau,
Štai ir miestas tolumoj matosi.
Šešėliai po ratais vis krūpčioja,
Bet lieka gyvi mano ratuose.

Sveikos sankryžos, kur gi jūs lekiate?
Labas ponai, labai gerbiamos ponios,
Ir net jums sakau, kurie netikite,
Kad aš - draugas. Labas, būkit malonūs!

Lenkiu aš savo galvą pašėlusią
Prieš Varšuvą, prieš maištą sukėlusią.
Ligi centro važiuot kelio gal mylios.
Džiaugiuosi, nes karštai Varšuvą myliu.

Štai ji - jaunoji pokario nuotaka.
Vos išvydus dus ją tuoj kyla nuotaika!
Nors priešas ant jos liejo juodą pyktį,
Bet neįstengė gražuolės sutrypti.

Ir tvarkelė čia tikrai pavyzdinga,
Net gatvių rodyklių niekur nestinga.
Bet kartais svetimas kelio neranda,
Tad prieš bobulę žemai lenkia sprandą.

Bet juk be lenkų kalbos nė iš vietos,
Tad aš vieną kitą žodį sumėtau.
Bobulė iššiepia burną bedantę:
„Ten mielas“, - rusiškai ėmė lementi.

Gudrioji Žespospolita, garbinga,
Ponų žemė, lenkų žemė didinga,
Jau ne kartą tave skriaudė ir mušė,
Tad ne veltui širsti net ir ant mūsų.

Neprapuolei istorijos vingiuose,
Stovi, Varšuva, niekur nedingusi.
Lik sveika, mes dar pasimatysime.
Jei neteks, vis tiek atminty liksi man.