Kiek pastovi laivai ir išplaukia jie vėl,
Kad sugrįžtų į uostą per plikšalos ledą.
Nepraeis pusė metų ir grįšiu aš
Kad išplaukčiau ir vėl pusei metų.

Sugrįžta visi, tik ne geriausi draugai,
Tik ne moterys mylimos, pačios brangiausios.
Sugrįžta visi, tik ne reikalingiausi.
Netikiu jau lemtim ir savim jau nebetikiu.

Betgi noris tikėti, kad tai netiesa,
Kad neskęsta laivai audrose pasimetę.
Aš sugrįšiu tikrai, drauguose, svajose...
Padainuosiu dar aš - nepraeis pusė metų.