Nieks kryžių virš brolių kapų nesuras.
Čia našlės raudot nesustoja.
Kažkas neša puokštes alyvų žydras
Ir dega ugnis amžinoji.

Tenai, kur piestu kėlė žeme audra, -
Vien antkapių plokštės ant lauko.
Pavienių likimų kapuos šiuos nėra,
Visi jie - j vieną suaugo.

Ugny amžinoj degant tanką matai,
Liepsnojančią rusišką pirkia,
Smolenską, reichstagą ir visad karštai
Kareivio liepsnojančią širdj.

Nėra šiuos kapuos ašarotų našlių.
Rusteja čia žmonės užėję.
Čia niekas kryželių nestato kuklių.
Bet skausmas nuo to nemažėja.