Tas klimatas žvarbus Ochotsko...
Trečia para čia uraganas...
Prie vairo stos dabar Kriučkovskis,
Priguls Fedotovas Ivanas...

O stichija riaumoti nenustoja
Tykusis vandenynas vėtras siundo...
Ziganšinas prie vairo "plevėsuoja"
Nesumerkęs akių nė sekundei...

Toks baisus ir žiaurus netekimas...
Net valtelės jokios nematyti...
Tad priimtas šiandieną sprendimas
Suvalgyt batus pabandyti...

Paskutinė bulvytė... reikia gyventi!
Viens kitam į akis pažiūrėjo,
Kai Paplovskis armoniką kramtė,
Sūrios ašaros skruostais riedėjo...

Konservų dėželės neliko...
Nė sriubos iš bulvelės vienos...
Sveikata, net ir nervai pakriko...
Ir nežmoniškas noras - NAMO...

Krūtinėse širdys dar plakė,
Tik jų ritmas kaskart vis lėtėjo...
Fedotovas nieko nesakęs,
Bato kulną kramtyti pradėjo.

Visas ketvertas guli... Nė žodžio...
Horizontas švarus - viltys miršta...
Suka Ziganšinas ožio odą
Besilpstančiais rankų pirštais...

Tarnyboje jis vyresnysis
Tad ir ketvertui jis vadovavo
Ziganšinas, Kriučkovskis, Paplovskis
Dainas laivo deny dainavo...

Ziganšinas stengės laikytis -
Pats - šešėlis baltas kaip siena...
O tai, ką jis ruošės sakyti
Pasakė tik sekančią dieną...

Draugai! Už valandėlės - Brangieji!
Vaikinai! - už geros valandos...
Juk mes tiek audrų nugalėjom!
Tad iš bado likimas numirti neduos!

Apie valgį užmirškim... Nediskutuot!
Prisiminkime būrį... draugus...
Fedotovas kliedi - idomu sužinot,
Kas pietums mūsų skyriuje bus...

Ir staiga! Ne miražas, ne mitas!
Prieky laivas! Tuoj jėgų atsiranda.
Visi prie žiūronų prilipo -
Iš laivo malūnsparnis skrenda!

... Pasibaigė bėdos, neveltui kovota...
Jie vėlei tarnauja. Na ką Okeanas?!
Kriučkovskis, Poplavskis, Fedotovas,
O su jais Zaganšinas Aschanas!