Visą Sąjungą išmaisė kaimynėlis,
Kažko vis ieško, tik nematyti ko...
Nesikišu, nerūpi man jo reikalėliai,
Tik man labai... labai skaudu dėl to

Ant langų pas jį šilkai ir pliušas,
Slampinėja jo žmona chalatuos
Aš Maskvoj urano rasti pasiryžęs,
Kad gaučiau atlygį tokį trimatį!...

Ir atrodo man - meluoja žmonės,
Nebeieško nieko tas žmogiūkštis
Na ir kam, juk pinigėliai plaukia,
Ach kokie dar stambūs pinigiūkščiai

Vakar gi virtuvėj jų sūnelis,
Krito ant galvos prie mūsų durų
Ir sukūle tyčia grafiną mano seną,-
Aš- jo motinai tuoj saskaitą didžiulę

Jam reiškia stambūs, o man tik penkrublinė?
Te dabar už nuostolius man moka
Aš juk ne iš pavydo, jūs gi žinot -
Aš tik dėl teisingumo šiokio tokio...

Na, aš jam sukursiu jaukią atmosferą,
Te greičiau iš mūsų gatvės rūksta.
Pas juos valiutos - nors klijuoki sienas
O pas mus degtinei visad trūksta.