Ir apačioj, ir viršuje - vien ledas.
Ar gręžt viršuj, ar apačią pralaužt?
Išplaukti reik, vilties kad nepraradus,
Paskui - jau niekis, vizos tik sulaukt.

Lūžk, lede, virš manęs - nebūki kvailas!
Aš šlapias kaip artojas ant vagos.
Sugrįšiu pas tave, kaip grįžta laivas,
Atminęs viską, net žodžius dainos.

Man tiek mažai - dar tik keturiasdešimt.
Aš gyvas Viešpačiu ir tavimi.
Turiu ką sudainuoti Dievui ašen,
Kad būtų mano sąžinė rami.